Galimybių studija arba galimybių analizė – tai detali techninė, finansinė, ekonominė ir institucinė numatomo įgyvendinti projekto analizė. Ji yra skirta palankių projektų identifikavimui, formavimui bei pagrindimui. Galimybių studijoje išnagrinėjami bei įvertinami visi galimi investicijų variantai.

Galimumo tyrimai pradedami nuo vartotojų poreikių įvertinimo. Svarbu, kad po investicinio projekto sukurta nauda turėtų paklausą bei atitektų svarbiausioms ir būtiniausioms sritims. Įvertinus poreikius, rengiamas techninis planas, t.y. ieškoma tokio techninio sprendimo, kuris geriausiai patenkintų identifikuotus tikslinės rinkos poreikius. Finansinėje ir ekonominėje analizėje numatomos investicinės išlaidos, įvertinamas investicijų efektas, atsipirkimas, parengimas paskolos grąžinimo planas. Vėliau įvertinamas poveikio aplinkai pasikeitimas dėl investicinio projekto sukeltų padarinių, atliekama jautrumo, t. y. rizikos įvertinimo, analizė.

Atliekant galimybių tyrimus, yra nagrinėjami mokslo pasiekimai atitinkamoje mokslo srityje, naudojami ištekliai, paklausa, gamybinis sektorius, diversifikavimo galimybės, investicijų aplinka, eksporto-importo galimybės ir visa eilė kitų veiksnių.

Rengdami galimybių studijas:

• atliekame socialinės-ekonominės aplinkos analizę;
• įvertiname tikslinių grupių poreikius;
• atliekame projekto įgyvendinimo alternatyvų analizę;
• parenkame optimaliausią techninį sprendimą;
• atliekame naudos-kaštų analizę;
• įvertiname projekto rizikas ir numatome jų valdymo priemones;
• įvertiname projekto poveikį aplinkai ir darniam vystymuisi;
• numatome finansavimo apimtis, šaltinius.

Rengdami galimybių studijas laikomės, tačiau neapsiribojame, šių dokumentų reikalavimų:

• Europos Komisijos parengto dokumento Nr. 4 „Ekonominės naudos analizės atlikimo metodinės gairės“ (angl. Guidance on the Methodology for carrying out cost-benefit analysis, Working Document No. 4);
• Lietuvos Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. V-304 patvirtinto „Automobilių kelių investicijų vadovo“;
• specifinių finansavimo šaltinių nustatytų reikalavimų (projektų finansavimo sąlygų aprašų, gairių pareiškėjams, taisyklių ir kt.);
• užsakovo suformuluotos techninės užduoties.